gurulas

gùrulas sm. (3^b) 1. R85, MŽ111, [K], Vlk, Grv trupinys, gurinys: Kabinosi miestietė kregždė, lipydama pirmąjį purvo gurulėlį J.Jabl. 2. gumulas, kamuolys: Gurulą virkščių sušlapindavo išrūgomis ir padėdavo ant suolo rš. Nuo odinių plėškių dribo gurulai putų rš. Pamažu išleido dūmų gurulą [rūkydamas] Pč. Dūmai gurulaĩs išsisklaidys Krš. 3. maža banga: Pirm eldijõs, valties vanduo eina gurulaĩs, t. y. vilnimis J.